En

ROTUŠĖS ISTORIJA


Rotušė


Miesto savivaldos pradžia

Miesto savivaldos pradžia laikoma Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos 1387 m. privilegija, kuria Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės. Manoma, kad pradėjus veikti Magdeburgo teisei bei formuojantis miestiečių savivaldai Vilniuje atsirado ir pirmasis Rotušės pastatas.

Pastatas

Šiandien Rotušė stovi ten pat, kur 1432 m. minima pirmoji Vilniaus rotušė. Miesto plane 1545 m. ji vaizduojama kaip gotikinis dviejų aukštų statinys su bokštu. Pirmosios Rotušės pamatai yra išlikę iki mūsų laikų.

Architektas

Po 1749 m. birželio 8 d. gaisro atstatyti Vilniaus rotušę pavesta žymiam to meto architektui J. K. Glaubicui. Jo pradėtus darbus perėmė prancūzų kilmės architektas T. Ruselis. Deja, jo atstatytas Rotušės bokštas pamažu ėmė svirti, kol vieną naktį įgriuvo, apgadindamas ir Rotušės pastatą. Vėl atsatyti Rotušę pasirinktas kuklus Lauryno Stuokos Gucevičiaus projektas. Naujos Vilniaus rotušės architektas nebeišvydo – nuo sunkios ligos mirė 1798 m. Jo projektas baigtas statyti po metų, o interjero dekoravimo darbai vyko ir XIX a. pradžioje.

Iždas

Rotušėje saugotas miesto iždas, kurį tvarkė keturi iždininkai: po du iš tarybos ir miestiečių. Išlaidų kasa turėjo dvi skirtingas spynas, o iždininkai – tik po vieną raktą. Taip miesto pinigai saugoti nuo grobstymo.

Miesto archyvas

Nuo XIV a. pabaigos Rotušėje buvo kaupiamas įvairių miesto dokumentų (miestiečių turto inventorių, skundų, valdovų raštų) archyvas. Dėl nuolatinių karų ir gaisrų iki mūsų dienų išliko tik nedidelė magistrato archyvo dalis.

Matų etalonas

Rotušėje buvo speciali patalpa, kurioje laikytos ano meto standartinės svarstyklės, svertuvai, skysčių matavimo indai, įvairaus sunkumo svarsčiai. Kilus ginčui čia buvo galima pasitikrinti Kauno, Karaliaučiaus, Rygos, Gdansko ir kitų prekybinių miestų ilgio, saiko, svorio matus.

Darbo birža

Prie Rotušės anksti rytą rinkdavosi darbo ieškantys vyrai – kitur juos samdyti buvo draudžiama. Ši tradicija gyvavo nuo XVI a. vidurio iki pat Antrojo pasaulinio karo.

Teismo rūmai

Miesto magistratas nagrinėjo įvairias miestiečių bylas. Rotušėje nuolat vykstantiems teismo posėdžiams buvo įrengtos atskiros patalpos.

Kalėjimas

Rotušės bokšte ir rūsiuose XVII-XVIII a. veikė aukštutinis ir žemutinis miesto kalėjimai, rūsiuose vykdavo kankinimai. Kriminaliniai nusikaltėliai laikyti atskiroje patalpoje rūsiuose, surakinti geležinėmis grandinėmis. Taip bandyta išvengti dažnų pabėgimų pasikasus po pamatais ar išlaužus grotas.

Miesto pramogų centras

Rotušės aikštė nuo seno buvo įvairių renginių vieta. Čia pasirodymus rengdavo meškininkai su dresuotomis meškomis, keliaujantys akrobatai, komediantai, vykdavo valdovų iškilmės, šventiniai koncertai, kurių metu muzikantų orkestras grodavo Rotušės bokšto balkone.

Turgus

Į aikštę miestiečiai traukė ne tik pasiliksminti, bet ir apsipirkti. Rotušės pasieniais ir aikštėje stovėjo daugybė mūrinių ir medinių krautuvėlių. Turguje vykdavo metinės mugės, prekiauti sustodavo užsienio pirkliai.

Egzekucijų vieta

Smalsuolių žvilgsnius traukė Rotušės kaimynystėje vykdomos viešos bausmės – nusikaltėlius rakindavo prie gėdos stulpo, nuplakdavo, sodindavo į „kaladę". Aikštėje buvo vykdomos ir mirties bausmės, o iki XVII a. antros pusės stovėjo kartuvės.

Teatras

1809 m. vasario 17 d. Rotušėje buvo atlikta J. Haidno oratorija „Pasaulio sutvėrimas". Tai – bene pirmas viešas koncertas Rotušėje. Po metų Rotušės patalpose įkurtas teatras (įrengta scena, parteris, ložės), tačiau jis veikė neilgai. 1845 m. Rotušę nuspręsta rekonstruoti ir pritaikyti miesto teatrui. Su pertraukomis čia teatras veikė iki 1924 m.

Muziejus

1940 m. birželio 15 d. į Vilnių įžengė sovietinė armija. Reprezentacijai skirto pastato sovietams nebereikėjo, todėl 1941 – 1995 m. Rotušės rūmuose veikė Vilniaus valstybinis dailės muziejus.


Viešoji įstaiga


Apie mus

Vilniaus rotušė – įstaiga, reprezentuojanti sostinės politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą.

Veikla

Viena svarbiausių, unikalių įstaigos veiklos sričių – reprezentacinių ir protokolinių miesto renginių – iškilmingų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių, įvairių Vilniaus miesto savivaldybės apdovanojimų, premijų, garbės vardų teikimo ceremonijų, valstybinių švenčių minėjimų, miesto svečių, delegacijų sutikimų bei priėmimų organizavimas ir įgyvendinimas, įvairių savivaldybės įstaigų reprezentacinių renginių (konferencijų, seminarų ir kt.) įgyvendinimas.