ROTUŠĖS ISTORIJA
Miesto savivaldos pradžia
Nuo senų laikų Vilniaus rotušė yra miesto vartai visiems čia gyvenantiems ir atvykstantiems. 1387 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila Vilniaus miestui suteikė Magdeburgo teises. Buvo sudaryta miesto valdžia, vadinama magistratu, ir įkurta šios valdžios būstinė – Rotušė. Pastato rūsyje, rytų pusėje, yra patalpa, priskiriama Jogailos valdymo laikams, statyta naudojant gotišką mūrą. Rotušė tapo savivaldos centru, kuriam priklausė sargybos ir vaitų būstinės, kalėjimas, nuomojamos krautuvėlės, greta stūksojo gėdos stulpas ir kartuvės bei buvo įsikūrusi pagrindinė miesto turgavietė.
Lauryno Gucevičiaus projektas
Rotušę daug kartų niokojo gaisrai ir karai. XVIII a. vid., po gaisro, pastatą rekonstravo Jonas Kristupas Glaubicas, žymiausias Lietuvos didžiosios kunigaikštystės vėlyvojo baroko stiliaus kūrėjas. Buvo atstatytas aštuonkampis bokštas su laikrodžiu, varpais ir Vyčio pavidalo vėtrunge. Tačiau bokštas buvo daugiausiai problemų kėlusi Rotušės pastato dalis, todėl 1785-1799 m. pastatas buvo perstatytas pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą griežtai klasicistiniu stiliumi be bokšto. Naujame pastate laikyti ginklai, matų ir saikų etalonai, buvo patalpos sargybai, kalėjimas, devynios krautuvės, taip pat vaito, pirklių bendrijos salė bei iždinė.
XIX a. pr. magistratas Rotušės Didžiojoje salėje ėmė rengti koncertus ir pirmuosius profesionalius teatro pasirodymus. Nuo 1810 m. (su pertraukomis) čia veikė miesto teatras. 1848 m. Rotušėje įvyko vienos žymiausių Stanislovo Moniuškos operos Halka premjera; kuriai dirigavo pats kompozitorius. Po spaudos draudimo, 1906 m. teatre buvo suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis – Marcelino Šikšnio tragedija Pilėnų kunigaikštis. 1918-1919 m. Rotušėje vaidino lietuvių dramos tėvu vadinamo režisieriaus Juozo Vaičkaus įkurtas „Skrajojamasis teatras“. Teatras Rotušėje veikė iki 1924 m.
Įdomioji Rotušės istorija
Pateikiamai Vilniaus Universiteto parengtai informacijai taikoma CC BY licencija.
Rotušė šiandieną
1936-1940 m. buvo atlikta kapitalinė Rotušės rekonstrukcija. Prie pagrindinio įėjimo įrengti granito laiptai, priekinių ir šoninių fasadų durų ir įvažiavimų angos transformuotos į langus. Pastato pirmojo aukšto dengtas kiemas rekonstruotas į vestibiulį, įrengti marmuriniai centriniai laiptai su baliustrada, Didžiojoje salėje atstatyta kolonada. Rotušėje vykdavo reprezentaciniai priėmimai, du kambariai buvo skirti miesto istorijos muziejaus eksponatams. 1941 m. čia įsikūrė dailės muziejus, nuo 1995 m. veikė Lietuvos menininkų rūmai, o 1999 m. Rotušė perduota Vilniaus miesto savivaldybei.
Šiandien Rotušė – sostinės politinį ir visuomeninį gyvenimą reprezentuojanti įstaiga, kurioje vyksta aktyvi tarptautinė, kultūrinė ir bendruomeninė veikla. Nuo Rotušės portiko į vilniečius kreipėsi Lietuvoje viešėję garbingi svečiai – JAV prezidentas Gorge‘as W. Bushas (2002) ir Didžiosios Britanijos karalienė Elzbieta II (2006).
Gražiausia rotušės dalis – galingas šešių dorėninių kolonų portikas su trikampiu frontonu. Viduje išlikusios keturios salės, taip pat gotikiniai rūsiai. Pietinėje pastato pusėje – įėjimas į restoraną, kurio interjere yra freskos, menančios L. Gucevičiaus laikus.
