„Moterys vakarėjant“ – tai žvilgsnis į moterį kaip į paslaptingą ir daugialypę būtybę, įkūnijančią ir kaimo paprastumą, ir miestietišką laisvę, ir mitologinį subtilumą. Ji gali būti gamtos mylėtoja, paslaptinga pirties lankytoja ar globojantis angelas. Šiose drobėse svarbiausia tampa ne tiek aplinka, kiek moters būsena, jos ryšys su gamta ir vakaro šviesa.
Pasak dailėtyrininkės dr. Nijolės Tumėnienės, šioje parodoje atsiveria išskirtinis J. Daniliausko kūrybos bruožas – moters figūra, dažnai tampanti paveikslo emociniu centru, „kamertonu“, pagal kurį juntama kūrinio nuotaika – svajinga, žaisminga ar romantiška. Vakaro nuotaiką dailininkas kuria nebe tik per peizažą – dabar ji išryškėja per moters figūrą, jos plastinį grožį, subtilų judesį ir emocinį krūvį. Koloritą ji vadina estetišku, kontrastingu, praturtintu jausmingumu – tai vizualinė poezija, kurioje susilieja praeities dvasia ir šiuolaikinė vaizduotė.Jonas Daniliauskas – menininkas, kurio kūryboje pinasi klasikinio modernizmo patirtis, liaudies meno dvasia ir asmeninė, romantizuota pasaulėjauta. Jo drobėse telpa ir senasis kaimas, ir laikui nepavaldus žmogaus santykis su gamta, kultūra, pačia būtimi.
