Mariaus Žalneravičaius paroda "DABAR BŪTI ČIA"

2023 m. balandžio 4–29 d.

Plakatų parodos Lietuvos kultūrinėje padangėje – nedažnas reiškinys, nes ir meninį plakatą kuriančių dizainerių gretos Lietuvoje nedidelės. Vienas iš tokių retų paukščių – grafikos dizaineris Marius Žalneravičius, šioje srityje nuosekliai dirbantis jau penkiolika metų. Ketvirtoje autorinėje plakatų parodoje „Dabar būti čia“ menininkas kalba apie momento įsisąmoninimą, norą pilnai išgyventi vietą, kurioje vystosi ne tik buitis, bet ir kūrybiniai procesai. Tokia vieta kūrėjui tapo dar vaikystėje pamiltas Vilnius, kurio įvairūs kultūriniai pavidalai po daugelio metų apsigyveno jo plakatuose. Tarp jų – kino klasikos vakarų, dokumentinių filmų, dainuojamosios poezijos festivalių ir kitų kultūrinių vyksmų, per pastarąjį dešimtmetį traukusių akį sostinės gatvėse, pavidalai. Dialogą su Vilniumi parodoje mezga autoriaus gimtųjų Šiaulių meniniai įvykiai, šiuolaikinio meno ir mados festivalių plakatai.

Kultūrinių, nekomercinių renginių apipavidalinimas menininkui suteikia didesnę erdvę saviraiškai ir improvizacijai. Kurdamas plakatus Žalneravičius siekia nesikartoti, netiražuoti vienodos stilistikos, atrastų modelių, išbandyti skirtingus įrankius. Estetiškai patrauklus vaizdas, kaip pasakoja pats dizaineris, niekuomet nėra jo savaiminis tikslas – tikrasis siekis yra plakatu perduoti stiprią žinutę. Tam autoriui pasitarnauja humoras ir ironija bei dėmesį traukiantys personažai. Bardų festivalių plakatuose dailininkas renkasi kurti jaukų, stebuklinį šios muzikos atlikėjų įvaizdį – jo herojais tampa paukščiai, miško žvėrys ar paslaptingas pianisto šešėlis. Priešingas efektas sukuriamas dokumentinio filmų festivalio „Nepatogus kinas“ plakatuose, kurių herojai – nemalonus mūsų visuomenės atspindys, turintis sukrėsti, kviečiantis nesitaikstyti su neteisybe.

Viena iš didžiausių Žalneravičiaus darbų grupių – kino klasikos plakatai. Prieš imdamasis konkretaus plakato, dailininkas pirmiausiai bent keletą kartų peržiūri filmą, stengiasi užčiuopti jo esmę. Autorius dažniau renkasi ne tiesiogiai vaizduoti filmo veikėjus, bet atskleisti filmo atmosferą, atspindėti režisieriaus stilistiką. Kitokios strategijos menininkas imasi kurdamas parodų plakatus. Jiems, tarsi stengdamasis neužgožti parodos dalyvių, parenka minimalistinę išraišką, kompozicijas dėlioja tik iš tipografinių elementų. Šiuo atveju įtaigų rezultatą sukurti padeda šriftų konceptualizavimas, raidžių pavertimas architektūros ar grotesko elementais, futuristinių nuotaikų įvedimas.

Parodoje „Dabar būti čia“ pristatomi ne tik vilniečiams ir šiauliečiams gerai pažįstami plakatai, bet ir viešumos nepasiekusios jų variacijos bei autoriaus eskizai. Pastarieji ypač įdomūs, nes dizaineris dirba ne vien skaitmeniniais įrankiais, bet ir daug dėmesio skiria skirtingos stilistikos piešiniams, lieja akvareles, konstruoja koliažus iš audinių atraižų, plastilino, fotografijų. Eskizai leidžia pažinti grafinio dizaino kūrimo virtuvę nuo pirmosios idėjos fiksavimo, tinkamų jai išreikšti priemonių pasirinkimo iki koncepcijos išplėtojimo.

Nuotraukos - Vyto Nomado