Romualdas Balinskas apie parodą GYVASTIS:
Apie tą gyvastį sunku kalbėti, bet lengva liudyti. Liudyti savo gyvastimi, judesiais, potėpiais. Ta gyvastis randasi lyg iš nieko ir iš visko. Tuščiame popieriaus lape, juodame daže, ore ir vandens srovėje. Pagundą viską uždažyti juodai nuplauna vanduo, bet lieka pėdsakas – spėjęs padžiūti potėpis, lašai nutiškę netyčia, susiliejusių dėmių balos, jūros, miškai ir kloniai – gyvastingas vaizdas, užuomazga, pažadas, viltis. Iš mirties, iš pelenų, iš sąstingio ir nebūties, iš taško išsitaško gyvai gyvuojanti gyvastis. Atrodo, kad vos krebžda, nebekvėpuoja, o vis gi per atodūsius ir įkvėpimus vėl pulsuoja, virsta sėkla, šuoliu iš praeities į ateitį. Labai gera tai žinoti, patirti ir visada prisiminti.