lt / en
Visi renginiai

Elenos Šešelgytės fortepijono rečitalis

Elena Šešelgytė gimė Vilniuje, muzikantų šeimoje, kur pradėjo savo muzikinę kelionę. 2011 m. persikėlė į Briuselį, kur studijavo su žymiais profesoriais- Nelson Delle Vigne Fabbri bei Daniel Blumenthal. Tapo tarptautinės programos “International Certificate Piano Artists” nare (Jerome Lowenthal, Robert Roux, Michel Beroff, Philippe Collard, Eugene Indijc). Kelerius metus tobulinosi Vienoje.
Elena koncertavo Japonijoje, JAV, Belgijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Yra kviečiama vesti meistriškumo kursus Belgijoje bei Ispanijoje.
2021 m. Elena laimėjo antrą vietą MAP-IMC fortepijono konkurse Kalifornijoje, 2022 m. - antrąją vietą King’s Peak Tarptautiniame konkurse JAV. 2022 m. “Excellence Piano Awards” Londone ji gavo garbingąjį paminėjimą. 2023 m. laimėjo Absoliutųjį Prizą Tarptautiniame apdovanojimuose Londone.
2018 m. Elena įkūrė Eleny Piano Studio Vilniuje.
Elena Šešelgytė was born in Vilnius, in a family of musicians, where she began her musical journey. In 2011 she moved to Brussels, where studied with famous professors - Nelson Delle Vigne Fabbri and Daniel Blumenthal. Became a member of the international program "International Certificate Piano Artists" (supervision of Michel Beroff, Philippe Collard, Robert Roux, Jerome Lowenthal).She studied in Vienna for several years.
Elena performed in Japan, USA, Belgium, Austria, Spain, France, Italy. She is invited to conduct masterclasses in Belgium and Spain.
In 2021 Elena won second place at the MAP-IMC Piano Competition in California, 2022 - second place in the King's Peak International Competition in the USA. in 2022 she received an honorable mention at the Excellence Piano Awards in London. In 2023 won the Absolute Prize at the International Awards in London.
In 2018 Elena founded Eleny Piano Studio in Vilnius.
Elena atliks tris visiškai skirtingų stilių ir epochų kompozitorius, išgirsite J. S. Bacho, J. Brahmso ir galiausiai A. Schoenbergo kūrinius.
Pasirinkimas buvo padarytas sąmoningai, pianistė norėjo išreikšti šių trijų kompozitorių santykį bei sąsajas.
J. S. Bachas ir A. Schoenbergas savo kompozicijose naudojo matematiką ir skaičius. Schoenbergas yra skaitmeninės muzikinės organizacijos, atonalumo ir dodekafonijos sistemų tėvas, tačiau Bacho kūriniuose taip pat dažnai aptinkamas skaitmeninis muzikos vaizdavimas.
Analitikai dažnai apriboja šių kompozitorių kūrybiškumą skaitinėmis paviršiaus detalėmis, tačiau iš tikrųjų tiek Bacho, tiek Schonebergo kompozicijose gausu elegantiškos architektūrinės struktūros.
Schoenbergo muziką galima geriau suprasti, jei ji yra susijusi su praeitimi. Šiuo atveju pianistė Elena savo meniniu pasirinkimu pabrėžė Schoenbergo tęstinumą su Bachu.
Šių dviejų kompozitorių viduryje išgirsite J. Brahmsą, kuris yra neoklasikos kompozitorius. Jo kompozicijos buvo įkvėptos J. S. Bacho kūriniais, o žvilgsnis nukreiptas į praeitį, kuria žavėjosi ir idealizavo.
Taip pat, šie metai yra 150 m. A. Schoenberg gimimo metinės- tad tai puikus metas susipažinti su šiuo sensacingu kompozitoriumi.
Elena will perform three completely different styles and epochs composers, you will hear J. S. Bach, J. Brahms and lastly A. Schoenberg compositions.
The choice was made consciously, the pianist wanted to explain the importance of the relation between these three composers.
J. S. Bach and A. Schoenberg both used mathematics and numbers in their compositions. We often think A. Schoenberg as a father of numerical musical organization, systems of atonality and dodecaphony while there is an oft cited encoding within Bach's works the numerical and musical representation.
Analysts often limits these composers creativity to numerical surface details- but in reality both Bach's and Schoneberg's compositions are full of elegant architectural structure.
Schoenberg's music can be better understood if connected with the past. In this case, pianist Elena made her artistic choice to emphasise Schoenberg continuity with J. S. Bach.
In the middle of these two composers you will hear J. Brahms who is a neoclassical composer. He was inspired by J. S. Bach and turned his gaze to the past which he admired and idealised.
Also, this year is the 150th. A. Schoenberg's birth anniversary - so it's a great time to get to know this sensational composer.
Programa/ Program:

  • J. S. Bach ((1685 - 1750)  Aria variata alla maniera Italiana in A- minor (Air varied in the Italian manner), BWV 989;Aria Variatta sukurta apie 1709 m. Ją sudaro tema ir dešimt virtuozinių variacijų, kurių kiekviena yra binarinės formos. Kūrinys buvo sukurtas klavesinui, tačiau atliekamas su kitais instrumentais, ypač fortepijonu ir vargonais.
    Keyboard work by Johann Sebastian Bach, composed around 1709. It consists of a theme and ten virtuosic variations, each of them in binary form (two sections, both repeated). The work was probably created for harpsichord, but there are numerous recordings with other instruments, notably piano and organ.
  • J. Brahms (1833-1897) Intermezzi op. 117;
  • Andante Moderato
  • Andante non troppo e con molta espressione
  • Andante con moto 
    Trys Intermezzo op. 117 yra laikomi vėlyvojo J. Brahms kūrybos viršūne. Clara Schumann apie šiuos Intermezzo teigė: „Šiuose kūriniuose pagaliau pajuntu, kaip mano sieloje vėl įsižiebia muzikinis gyvenimas“.
    Nors pats Brahmsas šiuos tris Intermezzo apibūdindavo kaip „Wiegenlieder“ (lopšines), oficialiai jis atmetė šį pavadinimą: „Tuomet tai turėtų būti nelaimingos motinos, arba paguodos prašymo lopšinė“.
    The three popular Intermezzi op. 117 can be seen as the epitome of Brahms’ late work for piano. Clara Schumann confessed: “In these pieces I at last feel musical life stir once again in my soul”.
    Brahms reacted, as he often did, in a rather brusque manner. Although he sometimes described the three Intermezzi as being “Wiegenlieder” (lullabies), he formally rejected this title: “It should then say, lullaby of an unhappy mother or of a disconsolate bachelor.”

     
     
  • A. Schoenberg (1874-1951) Suite op. 25
  • Praludium
  • Gavotte
  • Musette
  • Intermezzo
  • Menuett
  • Gigue

Siuitos dalys yra analogiškos baroko muzikos pavadinimams. Kūriniui būdingas trumpumas, atskiros, charakteringos dalys, išskyrus centrinį niūrų Intermezzo. Kiekviena dalis pripildyta šokio energijos. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų nuo kūrinio sukūrimo, paskutinės dalies Gigue sudėtingi ir primygtini ritmai yra neabejotinai šiuolaikiški.
 
The Suite for Piano borrows the titles of the Baroque suite for its movements. Again, brevity is characteristic. The individual movements, with the exception of the central darker Intermezzo, each occupy the space of a minute, more or less. But they are bristling with a dance-like energy. Eighty years on, the exuberance of the concluding Gigue, with its tricky and insistent rhythms, is unmistakably contemporary.