lt / en
Visi renginiai

Giedrius Kazimierėnas „Vilniaus Gaonui – 300. Lietuvos istorijos Juodieji gobelenai“

Sausio 7–31 d.
Parodos atidarymas – sausio 7 d. 18 val.

Didelio formato drobėse atgimstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykiai ir jų dalyviai – tai tapytojo profesoriaus Giedriaus Kazimierėno pastarųjų penkiolikos metų kūryba. Interpretuodamas didingą Lietuvos istoriją, dailininkas sukūrė savitą tapybos pasaulį, kuriame unikali plastika susipina su autentiškuose rašytiniuose bei vaizdiniuose šaltiniuose rastais faktais, pasaulį, bylojantį žiūrovui simbolių ir metaforų kalba.

Iš Teberiškės kaimo Švenčionių rajone kilęs Giedrius Kazimierėnas į Valstybinį dailės institutą (dabartinę Vilniaus dailės akademiją) įstojo 1966 metais. Pirmus dvejus metus studijavęs Dailės pedagogikos katedroje, vėliau perėjo į tapybos specialybę pas profesorių, lietuvių modernios tapybos klasiką Antaną Gudaitį. 1972 metais baigęs studijas, Giedrius Kazimierėnas pradėjo dirbti sienų tapybos restauratoriumi Kultūros paminklų restauravimo treste. Per penkerius darbo metus jis prisidėjo prie Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios centrinės navos freskų, Visų Šventųjų bažnyčios polichromijos, Bernardinų bažnyčios frontone esančios freskos ir kitų objektų restauravimo. Nuo 1980 metų dailininkas pradėjo pedagogo karjerą Vilniaus dailės akademijoje, kur, jau būdamas profesorius, iki šiol dalijasi su studentais tapybos subtilybėmis. 2002–2003 metais Giedrius Kazimierėnas ėjo Lietuvos Respublikos kultūros viceministro pareigas, buvo 3-iojo Lietuvos kultūros kongreso rengimo komisijos pirmininkas. 2011 metais apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio Giedrius Kazimierėnas dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengęs vienuolika asmeninių parodų. Jo drobė „Žalgiris. Rūstybės diena“ eksponuojama Medininkų pilies nuolatinėje ekspozicijoje, o paveikslas „Vytautas, laukiantis karūnos“ – Trakų Salos pilyje.

Ilgo kūrybinių ieškojimų kelio, kreipusio istorinio paveikslo žanro link, pradžia galima laikyti 1975 metus, kai dailininkas pradėjo kurti simbolinių kompozicijų ciklus, kuriuose perteikia šiuolaikinio žmogaus santykį su senosiomis kultūromis: „Prancūziškas ciklas“ (1997), „Itališkas ciklas“ (2000), „Graikiškas ciklas“ (2001), „Ispaniškas ciklas“ (2003–2005). 2005 metais ėmęsis monumentalių paveikslų serijos Lietuvos istorijos tema, pirmiausia nutapė darbus „Mindaugo karūnavimas. Lietuvos krikštas“ (2006) ir „Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimas“ (2006). Pašaukimą Lietuvos istorijos puslapiuose radęs tapytojas plėtė savo akiratį, interpretuodamas vis naujus siužetus: „Zimburgės vestuvės“ (2007), „Algirdo žygiai į Maskvą“ (2008), „Gedimino laiškai 1322–1324“ (2009), „Atsisveikinimas su Kęstučiu“ (2009), „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“ (2009), „Žalgiris. Rūstybės diena“ (2013), „Vytautas, laukiantis karūnos“ (2013), „Vilniaus Gaonas“ (2015), „Dubingių altorėlis“ (2017) ir kiti. 2010–2015 metais sukurtas paveikslų ciklas „Juodieji gobelenai“: „Barboros Radvilaitės laidotuvės I“, „Barboros Radvilaitės laidotuvės II“, „Vytautas, laukiantis karūnos“, „Kęstučio nužudymas. Žalčio užkapojimas“, „Vytautui pranašauja pralaimėjimą prieš Vorsklos mūšį“ ir „Vilniaus Gaonas“. Prieš imdamasis teptuko, dailininkas studijuoja istorinę literatūrą, tyrinėja tam istoriniam laikotarpiui būdingus meno kūrinius, autentiškus artefaktus. Stebėtina, bet didelio formato daugiafigūriai tapybos darbai sukuria sakralų viduramžių manuskriptų iliuminacijų pojūtį. Drobių auksavimas ir sidabravimas suteikia Giedriaus Kazimierėno pasakojamai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai karališką prieskonį. Šiuose techniškai sudėtinguose ir kruopščiuose darbuose dailininkui talkina aukščiausios kategorijos restauratorė Audra Čižienė. Ne vieno paveikslo įspūdingų gotikinių formų medžio dekorą sukūrė dailininkas Virginijus Stančikas.

Paroda skiriama iškilaus, visam pasauliui žinomo, Talmudo ir Toros tyrinėtojo bei komentatoriaus, Vilniaus Gaono 300-ųjų metų gimimo sukakčiai paminėti. Ši reikšminga sukaktis paskatino ir Lietuvos Respublikos Seimą 2020-uosius paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Parodoje pirmą kartą eksponuojamas beveik pilnas „Juodųjų gobelenų“ ciklas ir paskutinis, 2015 metais sukurtas, jo paveikslas „Vilniaus Gaonas“. Paveikslas spontaniškai sukurtas įamžinti žydų kultūros fenomeną Lietuvos istorijos kontekste, kuriame litvakų kultūra sėkmingai skleidėsi, įgaudama vietinės aplinkos teikiamą nepakartojamą atspalvį ir žavesį.

Lietuvoje žydų istorijos pradžia siekia XIV a. II pusę. Lietuvos žydai – litvakai iš kitų žydų bendruomenių išsiskyrė ypač griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu, išsimokslinimu, taip pat tam tikrais religinio bei kasdienio gyvenimo bruožais. Litvakai padovanojo pasauliui daug iškilių asmenybių – filosofas Emanuelis Levinas, smuikininkas virtuozas Jasha Heifetzas, skulptorius Jacque‘as Lipschitzas, tapytojas Chaimas Soutine‘as, Vitebske gimęs Marcas Chagallas ir daugelis kitų...

Viena iškiliausių asmenybių Lietuvos ir pasaulio žydų istorijoje – Vilniaus Gaonas Elijahu ben Solomon Zalmanas (1720–1797) – žymus rabinas, kabalistas, studijavęs Talmudo ir Toros paslaptis. Gaonas suprato, kad nuolatinis senųjų dokumentų perrašinėjimas lemia klaidas ir neteisingas interpretacijas ir jautė būtinybę jas išaiškinti ir sutvarkyti. Didžiausias Vilniaus Gaono nuopelnas – Babilono Talmudo redagavimas ir komentavimas. Gaonas parašė apie 70 traktatų įvairiausiomis temomis – Šventaraščio, Talmudo, mistinių Kabalos tekstų komentarai, hebrajų kalbos gramatika ir bendrųjų mokslų: geometrijos, astronomijos, medicinos, trigonometrijos ir kiti veikalai. Dauguma veikalų išleisti tik po jo mirties.

Gaonas pagarsėjo ir kova su chasidizmu, mistine, panteizmo tendencijų turinčia, XVIII a. Vakarų Ukrainoje kilusia liberalesne judaizmo atšaka, kurią griežtai smerkė ir visomis priemonėmis stabdė.

Mitais ir legendomis apipintas Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomon Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę. Jo dėka miestas tapo dvasiniu žydų centru.  

Parodos kuratorė – menotyrininkė, kultūros istorikė, lituanistė, dr. Rasa Gečaitė

Giedrius Kazimierėnas