lt / en
Visi renginiai

Marija Šileikaitė-Čičirkienė. ODĖ LIETUVOS MIESTELIAMS

Paroda veiks rugpjūčio 2-27 d.
Parodos atidarymas – rugpjūčio 2 d. 17 val.

Marijos Šileikaitės-Čičirkie­nės originalus fotografijų ciklas „Odė Lietuvos miesteliams“ yra skirtas mažųjų Lietuvos mieste­lių vaizdams ir jų kultūriniams, istoriniams, socialiniams vaizdiniams. Šiame fotografiniame cikle skiriamas vizualinis dėmesys lo­kaliniams miestelių aspektams, lokalumą pačios autorės su­vokiant kaip esamos apsupties, miestelio esaties telkties, vietos esinių vizualinio pabudimo pra­sme. Pirmenybė čia yra teikiama urbanistinei vietovės estetikai. Čia ieškoma lokalinių vizua­linių taškų, kurie yra savotiškas įvadas į miestelį – įvadas su tra­dicijos lėta ir intensyvia vada, su savu pavaldumu geografinei apsupčiai. Toks vizualinis įvadas siejamas su vizualine alternaty­va, vengiant iš anksto žinomos ar tik privilegijuotos pozicijos. Fotografiniame miestelių traktavi­me ieškoma ne populiariosios, ne reguliatyviosios, o inovatyvios prieigos. Tokia inovatyvia priei­ga tampa esaties įvykių pėdsakai, jų esamo vizualinio intensyvu­mo proveržiai istorinėje, etninė­je plotmėje.

Fotografės Marijos Šileikaitės-Čičirkienės rodoma stilistika grindžiama aibe įvairiausių atvėrimų, protrūkių, replikų, nes tai yra neišnaudotos galimybės naujų miestelio rakur­sų susidarymui. Yra remiamasi netikėta vietos ir vietovės akista­ta, jos susiklosčiusiu paradoksu, su dažnai pasirodžiusia ironišką­ja atvertimi. Netikėta akistata čia kai kada virsta kuriozišku vizua­liniu sustojimu, optiniu tikrumo ir įtikinamumo sutrikimu, priva­loma observacine abejone. Todėl čia daug visokiausių vizualinių ironiškųjų paradoksų. Vizuali­niai autoriniai paradoksai šiose fotografijose – tai geometrinės vietovės žaismės, konstruktyvios netikėtų kultūrinių, socialinių akistatų paraiškos bei polimor­fiškos atsitiktinumo sutiktuvių apraiškos. Gausu čia ir kasdieniš­kųjų, ironiškųjų atverčių, čia šios ironiškos atvertys – tai netikėti atvaizdo ryšiai su skirtingų vie­tovės stichijų jungtimis. Šis fotografijų ciklas neigia miestelių uždarumą ir atskirtis, nes tokios fotografijos nurodo į atvirkštines galias, esamas ir galimas regio­ninio prisikėlimo, jo iškilimo ir savosios užmaršties gaires.

Šis vizualinis, autorinis foto­grafinis ciklas, pats jo pavadini­mas yra atvira autorinė asociacija į kažkada žinomą rašytojo S. T. Kondroto to paties pavadinimo parašytą esė, kurioje buvo kvie­čiama į naujas vietos autentišku­mo paieškas, nebijant užmarš­ties, nesitikint jokios didybės, liekant tik miestelio apsuptyje, jo tikrųjų, tenykščių įvykių sūku­ryje, tenykščių nuotykių, pokštų, kuriozų svaigulyje. Autorė sa­vaip, o iš esmės išplėstiniu būdu, priima šį kvietimą ir kviečia į vizualinį maršrutą, kur esti aibė dviprasmybių, kur esti šakotos alternatyvos ir kur dominuoja dažnai ironiškoji, paradoksiš­koji tikrovė.

Jurgis Dieliautas

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba