Muzikinis literatūrinis pastišas - REVERANSAS LIETUVOS RENESANSUI

REVERANSAS LIETUVOS RENESANSUI 
Muzikinis literatūrinis pastišas su šiuolaikiniais Lietuvos Renesanso įprasminimo akcentais
 
Vilniaus Rotušė
2022 vasario 6 d. 18:00
Renesanso kompozitorių italų, ispanų, vokiečių kūriniai balsui ir gitarai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytojų ir poetų tekstai, eilės.
Atlikėjai: Virginija Kochanskytė (aktorė), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas),
Arūnas Kelpša (gitara)
Muzikinio literatūrinio pastišo scenarijus, režisūra, choreografija: V. Kochanskytė, R. Janutėnaitė
Renginio organizatoriai – Vilniaus rotušė ir Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

REVERANSAS LIETUVOS RENESANSUI –  taip įvardintas muzikinis literatūrinis pastišas, kurį  2023 m. vasario 6d.  Vilniaus Rotušėje atliks keturių profesionalių atlikėjų grupė - Virginija Kochanskytė (aktorė), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), Arūnas Kelpša (gitara).  Skambės Renesanso kompozitorių - italų, ispanų, vokiečių - kūriniai balsui ir gitarai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytojų ir poetų tekstai, eilės. Tačiau,   Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, kuri  drauge su Vilniaus Rotuše  organizuoja šį renginį  – siūlo susirinkusiems ir  platesnį Reveranso  Lietuvos Renesansui kontekstą – šiuolaikinį Lietuvos didžiųjų Renesanso asmenybių įprasminimą.
 
Vilniaus 700 metų istorijoje Renesanso epocha buvo ypatinga. Lietuvos sostinė XVI amžiuje sužydėjo: čia plėtojosi amatai, pradėtos spausdinti knygos, kilo mūriniai dvarai, buvo įkurtas universitetas. Lietuvos valdovų rūmai Vilniuje suklestėjo kaip meno ir kultūros centras, kuriame buvo kaupiami meno kūriniai ir biblioteka, skambėjo muzika ir eilės. Renesanso epochos Lietuvos valdovai – Jogailaičių dinastijos atstovai Žygimantas Senasis ir jo sutuoktinė italė Bona Sforza, jų sūnus Žygimantas Augustas, vėliau  Steponas Batoras ir Zigmantas Vaza – puoselėjo savąją Vilniaus rezidenciją, ugdė menus ir aristokratijos papročius. Didikai ir bajorija ėmė keliauti po pasaulį, studijuoti Europos universitetuose, kurti tekstus, rašyti laiškus, bendrauti su Europos kūrėjais.
 
Renesanso Vilnius tapo ir Lietuvos Reformacijos centru: čia 1541 m. reformacines idėjas pradėjo skelbti daugelio prestižinių Europos universitetų auklėtinis, lietuvių raštijos pradininkas, abiejų teisių mokslų daktaras Abraomas Kulvietis, čia 1557 m. Vilniaus vaivada ir LDK kancleris Mikalojus Radvila Juodasis įkūrė pirmąją Lietuvos evangelikų bažnyčią. Dialogą ir polemiką Renesanso Vilniuje plėtojo įvairios krikščionių bendruomenės: šalia katalikų ir stačiatikių, ėmė veikti evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčios, savo kelių ieškojo radikalieji protestantai, o amžiaus pabaigoje įgyvendinus Vakarų ir Rytų bažnytinės unijos projektą, susikūrė ir unitų bažnyčia. Renesanso Lietuvoje įsitvirtino ir kitų etninių bei religinių bendruomenių – totorių, žydų, karaimų – kultūros. XVI amžiaus intelektualai buvo knygų spaudos Lietuvoje pradininkai, puoselėję lotynų kalbos tradiciją bei iškėlę tautinių  kalbų svarbą. Epochos humanistai išsaugojo ir lietuvių kalbos gyvybę, parengė pirmąsias knygas lietuvių kalba.

Lietuvos Reformacijos istorijos  ir kultūros draugijos subrandintai idėjai pritarus Vilniaus miesto savivaldybei,  Vilniaus Reformatų sode 2023 m. planuojama atidengti paminklą  Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Jame bus įamžinta dešimt iškilių XVI amžiaus Lietuvos kūrėjų: Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis, Baltramiejus Vilentas, Andrius Volanas, Jonas Bretkūnas, Merkelis Petkevičius, Jokūbas Morkūnas.  Paminklo autoriai – skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Juras Balkevičius, kurių darbą ir juos pačius taip pat  pristatysime anonsuojamame renginyje.

Renginio metu vyks Lietuvos Reformacijos ir istorijos draugijos (pirmininkas Donatas Balčiauskas,  pavaduotoja ir Paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė dr. Ina Dagytė Mituzienė) organizuojamas  vieno paveikslo aukcionas, skirtas  paremti statomą paminklą.  Taip pat visi renginio dalyviai  kviečiami  laisvanoriškai  asmeninėmis aukomis  prisidėti prie  Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkų paminklo statybos, tokiu būdu spartinant istorinės Renesanso ir Reformacijos atminties vietos  įamžinimą Lietuvos sostinėje.

Plačiau apie Paminklą ir paramą jo statybai – www.reformacija.lt
2023 m. vasario 6 renginio Vilniaus Rotušėje  koncepciją ir tekstą apie renginį parengė I.Dagytė Mituzienė ir  D. Pociūtė Abukevičienė