lt / en
Visi renginiai

Tatjana Kazimierėnienė „Ofortai. Gamtos motyvai“ (grafika)

Birželio 3-29 d.

Tarptautinį pripažinimą pelniusi Lietuvos dailininkų sąjungos narė grafikė Tatjana Kazimierėnienė (g.1951) jubiliejinėje parodoje eksponuoja ofortus su akvatinta, kuriuose unikaliai atskleidžiamas gamtos grožis ir augalų įvairovės pasaulis. 

Gamtos tema kaip pagrindinė gija sieja visus dailininkės kūrybinius laikotarpius. Nuo ankstyvojo mąsliai atmosferinio figuratyvo (Laukimas, Lietus, Amžinoji gamta, Miškas), kuris nuosekliai transformavosi į archetipinių simbolių enigmatinį naratyvą (Susimąstymas, Diena, Naktis, Ispanija) ir subrandino išgrynintos metafizikos sublimuotą vaizdinę poetiką (Sala, Gelmė, Nendrės, Pasimetę laiškai, Tyla, Portugališki motyvai). 

Dailininkės jautri pasaulėžiūra ir įdėmiai skvarbus žvilgsnis į gamtą šiuolaikiškai tęsia geriausias Renesanso menininkų klasikinės dailės tradicijas, darniai sujungiant raižinių technikos kūrybinį meistriškumą su pasaulio pažinimo ir būties suvokimo fenomenologine filosofija.

Filigraniškai išraižytos samanų, kerpių, vandenžolių, gėlių metafiziškai ontologinės studijos subtiliai futuristiškai atliepia Leonardo da Vinci ir Albrechto Diurerio augalų eskizus. Medžių ir pievų juvelyriški peizažai yra profesionalus iššūkis flamandų genijaus Rembrandto mažųjų peizažų raižiniams. 

Šviesioje namų dirbtuvėje ant Vilniaus Filaretų kalvų preciziškai išraižyti metalo plokštėse ir rankiniu būdu atspausti įvairaus formato grafikos darbai yra tarsi skaidriai meditatyvūs gamtos sonetai, daugiaprasmiai poetinių metaforų vaizdiniai ir itin savita Lietuvos dailininkės Giesmių giesmė amžinosios gamtos didybei.

„Gelmė“ , „Žolės“, „Paukštis“, „Atspindžiai“, „Nendrės“ , „Kalnas“, „Medžiai“, „Portugališki motyvai“, „Pievos“, „Obelys“, „Gėlės“, „Žuvėdra“, „Sala“, „Pakrantės motyvai“, „Tyla“, „Sausis“, „Pajūris“, „Pasimetę laiškai“…

Tatjana gimė 1951 m. Peterburge. Kaune baigė Juozo Naujalio vidurinę mokyklą (dabar – Kauno dailės gimnazija). Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) apgynė grafikos studijų diplomą. Jos mokytojai buvo legendiniai grafikos meno didieji meistrai Stasys Krasauskas ir Leonas Lagauskas. 

Nuo 1980 m. nuolat dalyvauja pagrindinėse grafikos parodose Lietuvoje bei tarptautinėse grafikos meno bienalėse ir trienalėse užsienyje (Estijoje, Islandijoje, Italijoje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Rusijoje, Makedonijoje, Portuglijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje). Yra surengusi dešimt personalinių parodų Lietuvoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Autorės kūriniai yra apdovanoti garbės diplomais pasaulinėse ir tarptautinėse grafikos trienalėse už šiuolaikinės grafikos meninius atradimus. Darbų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus bei privačios meno kolekcijos Lietuvoje, Kanadoje, JAV, Izraelyje, Australijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Parodos kuratorė menotyrininkė Dr. Rasa Gečaitė

Tatjana Kazimierėnienė apie savo kūrybą

„Vaizduodama įprastus mus supančios gamtos reiškinius, noriu atskleisti jų naujas būsenas, o visų atpažįstamam gamtos motyvui suteikti kitą – mistinę prasmę. Mane žavi miškų erdvės ir visiškai mažyčiai lapai, įkūnijantys vieningos Gamtos ir būties stichijos įvairovę. Man artimas potraukis sustingusioms formoms, pasauliui, kuriame tvyro keista nuotaika. Pajūryje pastebėjau bangų suneštus ir tarp akmenukų pasklidusius nendrių gabaliukus, kurie sudarė neįprastus ornamentus – tarsi tai būtų ne paprasčiausi gyvybės apsireiškimai, o nuostabi visatos harmonija. Po to gimė ištisas „Nendrių“ ciklas, kuris transformavosi į augalinius „paukščius“ ir ornamentines „žoles“. 

Esu tylos ir ir ramybės piešėja. Mane pavergia paslaptingas miškas ir jo atspindys ramiame ežero vandenyje, susipynusios pakrantės žolės, paslaptingi siluetai tarsi ištirpstantys gamtoje ir su ja susiliejantys. Byrantis jūros smėlis, vasaros karštis, supintos Nidos kopų tvorelės, kurios kažkur pradingsta horizonto nematomame tolyje mano „Pajūrio“ cikle. Kerpės ir samanos raižiniuose transformuojasi į paslaptingas „Salas“, pilnas linijų, dėmių, spyglių. Mano pamatytos samanos, užaugusios ant pašto dėžučių stogelio, pavirsta fantastiniu peizažu „Pasimetę laiškai“. 

Raižiniuose „Portugališki motyvai I, II, III“ perteiktas gamtos gebėjimas atsilaikyti prieš lemtį, nežūti, išgyventi sunkiomis sąlygomis, kurias jai dažnai primeta ir žmonės, trypdami ir ją naikindami. Šį triptiką sukūriau grįžusi iš Portugalijos, kur sužavėjo Šv. Vincento iškyšulys Cabo de Sao Vicente. Tai didžiulė uola, kuri statmenai leidžiasi į Atlanto vandenyną. Ten beveik nėra žemės, bet labai daug šliaužiančių nuostabaus grožio ir įvairumo augalų. Tačiau būriai turistų, kurie grožisi didingos gamtos vaizdais, kojomis trypia tuos trapius augalėlius, kurie vos vos vegetuoja, užsikabinę visomis išgalėmis už akmenų ir uolų. Aš pati sau juos vadinu „kankiniais“. Tokia daugybė žmonių nieko negali padaryti gamtai ir augalams, kurie net sunkiausiomis sąlygomis žydi ir užaugina sėklas.

Man svetimos įmantrios ir efektingos plastinės formos. Domina jautrūs tonai, švelni kalba ir tylios užuominos. Paveikslai minimalistiniai, stengiuosi juos apvalyti nuo to, kas nebūtina, tačiau jie pilni smulkiausių detalių, kurias piešiu su dideliu susidomėjimu. Tai meditacinis požiūris į gamtos pasaulio paprasčiausias apraiškas“.

Iliustracija – Tatjana Kazimierėnienė „Portugališkas motyvas III“ (ofortas, akvatinta, 2021)

Tatjana Kazimierėnienė