lt / en
Visi renginiai

Viktoras Paukštelis „ORNITOLOGO SAPNAS” (tapyba)

Kovo 3–31 d.
Parodos atidarymas – kovo 3 d. 18 val.

Parodoje pristatau naujausių savo tapybos darbų kolekciją, kurios pagrindinis motyvas paukštis. Tapydamas jo įvaizdį įvairiai interpretuoju. Kūrybinio proceso metu stebiu paukščius skirtingose situacijose, būsenose ir būviuose. Tai darau įsikūnydamas į skirtingas stebėtojo pozicijas:  ornitologo, kolekcionierius ar medžiotojo. Siekiu įsijausti į skirtingas paukščių būties ir suvokimo formas bei apmąstyti jų reikšmes. Paveikslo motyvu gali tapti negyvas paukštis, nuo medžiotojo besislepiantis paukštis ar ženkliškas paukščio kūno kontūras-žemėlapis.

Kurdamas, tam tikra prasme, susitapatinu su tapomu objektu ir ieškau bendrumo. Paukščio motyvo pasirinkime galima įžvelgti simbolišką paralelę su mano pavarde. Savotiškai ironizuoju autoportretą ir savirefleksiją, pasitelkdamas homonimišką žodžių žaismą – Paukštelis-paukštis. Mano tapomuose paveiksluose susikerta pažinimas ir pažintis. Pažinimu įvardinu norą moksliškai pažvelgt į paukščio strukūrą, anatomiją ir formą. Pažintimi – norą įsijausti-humanizuoti tapomą objektą, atrasti jame sau artimų detalių.

Tapydamas siekiu ne tik tiesioginio, anatomiškai tikslaus paukščio vaizdavimo. Man svarbi būsena, kurią sukelia tapomas objektas ir paukščio įvaizdis veikia labiau kaip abstrakti forma, terpė tapybai. Kiekvienam paukščio motyvui sąmoningai renkuosi skirtingą tapybinę raišką – nuo realistiškos iki abstarkčios,  spalviškai priturtinos iki beveik monochromiškos. Tuo siekiu pabrėžti, jog kiekvienas motyvas reikalauja skirtingo tapybinio sprendimo. Taip pat eksperimentuoju su dažo konsistencija, koliažuoju akvareliškai nulietus plotus, eskizišką piešinį su ištapytomis detalėmis bei pastoziškais potėpiais. Man tai siejasi su paukščio kaip gyvo organizmo, kurį sudaro  griaučiai, raumenys bei vidaus organai, lengvos, virpančios plunksnos, struktūra.

Kūryboje man svarbus originalumo klausimas. Tapydamas negyvą paukštį, suvokiu, jog negaliu jo nutapyti visiškai autentiškai, „tikrai”, nes žinau, kaip tai jau yra tapę „mažieji olandai“, Jean Simeon Chardin ar Michael Borremans. Mano nutapytas paukštis  tam tikra prasme perima jų nutapytų paukščių energetiką. Dėl to parodos pavadinime naudoju sapno sąvoką, kuri yra kultūrinės sąmonės, konkrečiau – kultūrinės atminties, nevalingai „aplankančios“ kūryboje, metafora. Tapydamas retoriškai klausiu, ar kai kuriu, seku tradicija, kuri užkoduota manyje, ar sukuriu kažką visiškai naujo. O galbūt kūrinio autentiškumą nurodo individualus santykis su tapomu motyvu, kuomet ieškai būdų, kaip atskleisti jame užslėptus spalvinius kodus, potėpių pagalba perteikt subjektyviai suvoktas prasmes ir nuotaikas.

Viktoras Paukštelis