Sigito Lukausko tapybos paroda

Laukiame Jūsų SIGITO LUKAUSKO tapybos parodos atidaryme spalio 1 d. 18 val.!

Paroda veiks iki spalio 31 d. 

Beveik 40 metų gyvenęs ir dirbęs Vilniuje, Sigitas Lukauskas pasirinko tykią būtį gimtajame vienkiemyje, šalia Gargždų, prie gražiosios Minijos ir paslaptingos Žvelsos. Ta būtis gal ir rūsti, ne visai patogi, bet tikra duodanti labai daug impulsų apmąstymams bei kūrybai – tapybai, akvarelės liejimui, piešiniams.

Menininkui labai svarbi gamta, net mažiausi jos nuotaikų, spalvų pakitimai, saulės, brėkšmos ar saulėlydžio „siūlomos” spalvos, dangaus skaistis, medžio, želmenų žaluma ar saulėje nurudusio žolyno atspalvis. Svarbios ir nuotaikos, bet ne tiek svarbios detalės, nes Sigitas kalba apibendrinančia, taupia spalvų ir formų geometrijos kalba.

Į Lukausko paveikslus galima žiūrėti kiek primerkus akis. Tuomet išryškėja aiški kūrinio struktūra, abstrakcionisto patirtis. Žiūrint plačiai atmerktomis akimis, pastebime ir metaforiškąjį figūratyvą: moterį, rūstų šienpjovį, skalbėją ar kaimo keliuku dviračiu važiuojančią mergaitę, saulės šviesoje besitęsiantį horizontą.

Horizontas, dangus, besileidžianti saulė ar brėkštantis rytas, į tolį tįstantis kelias, elektros stulpai, dangaus ženklai – visa tai pastebi jautri menininko akis. Sigitas Lukauskas dairosi aplinkui, pakelia akis į dangų, žvelgia į ramiai tekančią upę ir visa tai jau regi savo paveiksluose, ant drobės. Akys fokusuojasi į aplinkos, gamtos ženklus, žmogaus veiklos pėdsakus aplinkui, kasdienybės ritualus ir tai atsispindi didelio formato paveiksluose arba miniatiūrose (iš kurių beveik kiekviena galėtų tapti ir dideliu pano).

Menininkui labai svarbi metų laikų kaita. Jo paveiksluose vasaros gaivias spalvas keičia rudens tonai, po to – žiemos monochromija, pavasario trapi žaluma. Viskas sukasi ratu, kaip ir žmogiškoje egzistencijoje, kur gedulą keičia gimimo džiaugsmas, sielvartą – nerūpestingas klegesys.

Sigitas Lukauskas – jautrus spalvai, apibendrintai formai, persipynusių ženklų struktūras materializuoja taupiai, nuo griežtos schemos, aiškaus kontūro pereidamas į akvarelinio lengvumo formos metafiziką.

Menininko kūryboje daug tiesos ir emocinių autorefleksijų, užslėptos žinios apie pasaulio trapumą ir, kartais, „širdyje užgniaužiamą skausmą“. Taupios metaforos, spalvų skambesys ir vos juntamas sarkazmas yra patrauklus savo paprastumu ir bendražmogiškomis patirtimis, jautriu pasaulio grožio pajautimu. Tai menininkas, gyvenantis taikoje su Dievu, gamta ir žmogumi.

Sigitas Lukauskas (g. 1959) baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje (1985–1991), buvo vienas pirmųjų absolventų, apsigynusių diplominį abstrakčios tapybos darbų ciklą (vad. Linas Katinas). Dalyvavo grupės SEL (lot. super ex libris) veikloje (kartu su Tomu Gečiausku, Rimvydu Markeliūnu, Rasa Staniūniene, Sigitu Staniūnu). Ankstyvuoju laikotarpiu tapė ekspresyvias abstrakcijas, vėliau surengė ne vieną instaliacijų parodą. Pastaraisiais metais savo darbuose derina apibendrintų formų, aiškių struktūrų, grynos spalvos ir subtilesnių spalvų niuansų kontrastu grįsta tapybos stilių. Sigitas Lukauskas yra surengęs parodų Lietuvoje, Kanadoje, Suomijoje ir Graikijoje. Ši paroda – galimybė pamatyti per kelis metus sukurtus naujus darbus ir keletą ankstesnių, niekur nerodytų darbų.

Parodos kuratorė – Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė